fbpx
Fotografavimas mobiliuoju telefonu

Fotografavimas mobiliuoju telefonu

Mobilioji fotografija – neišvengiama šių laikų kasdienybė. Telefonu fotografuojame visur ir visada, tačiau kaip fotografuoti, kad nuotraukos prilygtų fotoaparatu darytoms nuotraukoms, dar žino ne visi ! Būtent apie tai Gytis ir papasakos šioje video pamokoje. Video pamoką rasite...
Baltos spalvos balansas

Baltos spalvos balansas

Baltos spalvos balansas – vienas iš svarbiausių fotografavimo parametrų. Naujoje video pamokoje sužinosite kokią įtaką nuotraukoms turi baltos spalvos balansas, kaip ir pagal ką jį nustatyti. Video pamoką galite pasižiūrėti...
Kaip naudotis „M“ rėžimu

Kaip naudotis „M“ rėžimu

Labas ! Šiandien video pamokoje sužinosite, kaip naudotis „M“ (mylimiausiu) rėžimu ! Video pamoką rasite čia –>https://youtu.be/iNJW_-fzIaY Nepamirškite užsiprenumeruoti mūsų Youtube kanalo !...

Macro fotografija

Macro fotografija tikriausiai naujokams mažiausiai suprantama fotografijos rūšis. Kai kalbama apie macro fotografiją, dažniausiai turima galvoje kažkas tokio,https://500px.com/photo/32660239/common-tiger-by-nimit-nigam Bet čia Close up nuotrauką, kurią galima padaryti ir turint 18- 55mm “kitinį” objektyvą. Na galbūt jūs vis gi daugiau domėjotės macro ir macro fotografija jums asocijuojasi su tokio tipo fotografija – https://500px.com/photo/36966758/robberfly-by-regayip-~~ , taip, čia jau vienas iš geresnių macro kadrų. Tačiau jūs labai klystate, jeigu galvojate, kad tas brangus macro objektyvas leis jums fotografuoti tokias nuotraukas. kaip tik dėl to nusprendžiau plačiau parašyti apie macro fotografiją. Visų pirma, parašysiu apie 3 didžiausius macro fotografijos iššūkius. Ryškumo zona – Na štai turime šviesų macro objektyvą, kurio maksimali diafragmos reikšmė yra 2f – atrodytų jog tai puiku, nes objektyvas labai šviesus, o ir bokeh bus puikus. Tačiau viskas kiek kitaip, kuo labiau atverta diafragma – tuo siauresnė ryškumo zona, kaip tai atrodo praktikoje? Štai uodas prie 2f, ryškus vos pusė uodo, taigi ryškumo zona nesiekia nei 0,5cm  Sekantis iššūkis – šviesa. Norint jog ryškumo zona būtų kuo platesnė, reikia didinti diafragmos reikšmes, o tai reiškia, kad jums reikės papildomos šviesos, kiek? – vidutinę debesuotą dieną, norint fotografuoti macro prie f2,8 jums reikės tokių nustatymų kaip, 1/125 išlaikymas, f2,8, iso800 – prie tokių nustatymų jūs gausite šiek tiek tamsokas nuotraukas, kurias dar reikės pakoreguoti koregavimo programomis, taigi kiek šviesos reikia nustačius diafragmą ties f10 ar daugiau? – daug šviesos, papildomos blykstės, bei reflektoriai yra macro fotografų draugai… Objektų judėjimas – nėra tokių vabalų kurie pozuoja valandų valandas ir nejuda.. Kiekvienas macro fotografas turi savo techniką, kuri dažnai yra skirtinga ir atskiroms objektų rūšims. Vienus spigina šviesa, kitus trumpam užšaldo azotu ar kitu šaltu skysčiu, ar dujom,...
Apie megapikselius ir rezoliuciją.

Apie megapikselius ir rezoliuciją.

Taigi pasidalinsiu keliom mintim apie megapikselius ir spausdinimo rezoliuciją. Internete vis dar nėra atsakymo į tokį paprastą klausimą, kurį turbūt užduoda kiekvienas, kuris besiruošia spausdinti nuotraukas – Koks bus mano fotografijos detalumas, pavyzdžiui spausdinant 120x90cm dydžio plakatą? Ar mano fotoaparatas pajėgus fotografuoti tokiai spaudai? Tokio formato spauda nėra pigi, todėl būtų aktualu prieš spausdinant išsiaiškinti, ar viskas pavyks tinkamai. Šioje vietoje, mums fotografams, žymiai svarbiau atkreipti dėmesį į printerius kurie spausdina mūsų fotografijas. Prisiminkime senas dienas, kuomet 10mpx, buvo itin aukšta kokybė, ar tais laikais nebuvo reklamų gatvėse? didelių plakatų? didelio formato spaudos? – ji buvo ir niekas nesiskundė dėl kokybės trūkumo. Taigi galbūt mums vis dar užtenka 10mpx? Tiesa yra tokia – greičiausiai taip. Už nuotraukų detalumą atsakingas fotoaparatas, už spaudos detalumą atsakingas įrenginys kuris tą spaudą spausdina.  Spaudoje, kokybė matuojama DPI dydžiu, kuris reiškia  taškų skaičių viename colyje. Spausdinama nuotrauka sudaryta iš mažų spalvotų taškelių, kurie žiūrint iš toliau sudaro bendrą vaizdą. DPI dydis apibūdina tų taškelių skaičių colyje. Taigi, kuo taškelių daugiau, tuo detalesnė nuotrauka. Remiantis įvairiais šaltiniais, teigiama, kad nuotrauka atspausdinta ir turinti 100-150 DPi  raišką, atrodys detali ir aukštos kokybės į ją žiūrint ištiestos rankos atstumu. Taigi čia prisideda kitas faktorius – atstumas iš kurio žiūrite nuotraukas. Didelės reklamos mieste gali būti atspausdinto 20DPi raiška, tai reiškia, kad jos turės vos 20 skirtingų taškų išmėtytų beveik 3cm plote (1 colis – 2,54 cm), taigi priėjus prie reklamos ir pažvelgus į ją iš 50cm atstumo jūs matysite tuos taškelius, tačiau atsitraukus nuo jos už 2m ar toliau, jūs tų taškelių nematysite – štai ir visa detalumo magija. Tas pats galioja ir nuotraukoms, pasiimkite padidinimo stiklą...
Kokį fotoaparatą išsirinkti?

Kokį fotoaparatą išsirinkti?

Šiandien parduotuvėse tiesiog pilna įrangos skirtos fotografijai, fotoaparatų modelių tiek daug, kad net akys raibsta, taip pat skiriasi ir jų rūšys – veidrodiniai, sisteminiai ir t.t. Taigi dažnas žmogus, rinkdamasis savo pirmąjį fotoaparatą, nori geriausio kokybės/kainos santykio ir pradeda internete ieškoti informacijos. Po gero mėnesio ar dviejų jis jau žino, kad jam reikia tokių ir tokių gamintojų, tokių ir tokių modelių. Tačiau jam vis vien neaišku, kuo vienas modelis skiriasi nuo kito praktikoje, ar tas fotoaparatas suteiks tokius rezultatus, kurių jis nori? Žinoma labai daug kas priklauso nuo objektyvo, bet apie tai jau rašėme kiek anksčiau. Šiame įraše parašysiu, tai ką žinau apie fotoaparatus, paminėsiu erzinančius ir mano manymu būtinus dalykus, kuriuos turi vienas ar kitas fotoaparato modelis ir t.t. Taigi pradėsiu nuo to, kad rinkoje šiuo metu yra galima sakyti 3- rūšių fotoaparatai, tai yra 3-4 rūšių fotoaparatai, tarp kurių yra matomas aiškus kokybės skirtumas. Visi kiti modeliai – d7000, 600d, 70d, 5d mark2 ir t.t. tėra tik fotoaparatų pavadinimai – panašiai kaip ir automobilių. Trumpai tariant fotoaparatai skirstomi pagrinde pagal sensoriaus dydį. Ši charakteristika yra svarbiausia renkantis fotoaparatą. Kadangi perkantysis tikisi gero galutinio varianto –  geros kokybės nuotraukos, pagrindinė fotoaparato savybė turėtų būti sensoriaus dydis – kuo didesnis tuo geriau. Taigi renkantis fotoaparatą, jums reikėtų atkreipti dėmesį ar jis yra “pilno kadro”, “nepilno kadro”, “4/3″, ar turintis dar mažesnį sensorių. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad pavyzdžiui jūs ieškote fotoaparato už 1000eu, susirandate Canon 70d – kurio kaina šiuo metu apie 950eu – nusiperkate… Tada pamatote, kad jūsų geras pažįstamas, su Canon 1100d – kurio kaina šiuo metu 250eu, naudodamas tokį pat objektyvą, nufotografuoja lygiai tokį pat portretą...
Fokusavimas

Fokusavimas

Šiandien fotoaparatai gali daug, automatikos galimybės praktiškai pralenkia žmogaus galimybes, vienu mygtuko paspaudimu galima fotografuoti ir dėl nieko nesijaudinti. Fotoaparatai turi N fokusavimo taškų, tiek fotoaparatas turi fokusavimo varikliuką (beje skirtingų rūšių), tiek ir objektyvas. Veidų atpažinimo funkcijos ir t.t. – KOSMOSAS… Bet štai Pylypas iš Kanapių vis vien pastebi, kad turint šitiek daug galimybių dažnai jo fotografijos neišeina pakankamai ryškios, arba ne tokios kokių jis nori. Kodėl, juk fotoaparatas turi 60 fokusavimo taškų, o objektyvas greitąjį tylųjį fokusavimo varikliuką, viskas kainavo X$$$ pinigų… Žinoma norint ryškių ir tinkamai sufokusuotų nuotraukų reikia atsižvelgti ir į kitus nustatymus, pvz išlaikymą, bei diafragmos nustatymus. Bet apie tai vėliau. Norint efektyviai fokusuoti vaizdą viena iš būtiniausių sąlygų – apšvietimas, kuo tamsesnė aplinka – tuo dažniau fotoaparato fokusavimo sistema “pjaus grybą”. Judantys objektai taip pat nėra išimtis, juos fokusuoti sudėtinga, nes jie nuolat keičia atstumą iki jūsų. Nuo šių priežasčių nepabėgsime ir jas spręsti galime tik keliais būdais – apšviesti aplinką, ir nuspėti kur link judės objektas. Todėl ir pradėsiu būtent nuo šio fokusavimo metodo –Zonos fokusavimas, trumpai tariant, tai rankinio fokusavimo metodas taikytas nuo pat senų laikų – ypač patogus auto/moto sporto fotografavime, kuomet žinoma trajektorija, kuria judės objektas. Fotografas pasistato fotoaparatą ant trikojo tinkamoje vietoje, sufokusuoja trasoje esančia vietą pro kurią važiuoja automobiliai (kurioje vyksta kažkoks veiksmas) ir viskas – nebejudina fokusavimo žiedo, laukia veiksmo, fotografuoja. Visas veiksmas kuris vyksta toje zonoje bus aštrus. Čia svarbu žinoti kaip galima keisti zonos dydį – tai didinant diafragmos reikšmes. Kuo mažesnė skylė, pro kurią patenka šviesa (diafragma) – tuo didesnė (ar platesnė) ryškumo zona. taigi, tarkime fotografuojate prie 3,5f ir matote, kad ryškumo zonos...
Fotografavimas sudėtingomis apšvietimo sąlygomis

Fotografavimas sudėtingomis apšvietimo sąlygomis

Sveiki, šiame įraše truputį aptarsiu fotografavimą prasto apšvietimo sąlygomis. Fotoaparatas – tai prietaisas, kuris gaudo šviesą ir ją paverčia paveikslėliais, tačiau ką daryti kai šviesos nėra? Logiška – kai šviesos nėra, fotoaparatas neveikia. Ką daryti jeigu šviesos nėra, bet reikia fotografuoti? Galimi du atsakymo variantai – NEFOTOGRAFUOTI, arba apšviesti vietą kurią fotografuojate. Štai ir viskas, visi patarimai kurių jums reikia, norint fotografuoti prasto apšvietimo sąlygomis :)). O dabar šiek tiek apie mažus dalykus, mažus, todėl, kad tai neišgelbės jūsų nuo prastos kokybės nuotraukų, didelio triukšmų kiekio nuotraukose ir kitų problemų, kurios atsiranda fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis. Kaip žinote, fotoaparato “veikimas” grubiai tariant apsiriboja 3 kintamais dydžiais –Išlaikymas, diafragma, ISO. Sudėkite šiuos 3 dydžius į vieną dėžutę ir turėsite fotoaparatą. Išlaikymas nurodo laiką, per kurį į jūsų dėžutę patenka šviesa. Diafragma nurodo skylės dydį, per kurią ta šviesa patenka, ISO nurodo “popieriaus” ant kurio bus atspausdintas vaizdas, jautrumą šviesai. Kuo didesnis išlaikymas, tuo daugiau šviesos patenka į fotoaparatą – taigi fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis, reikia didinti išlaikymą. Tačiau yra kita problema, padidinus išlaikymą, nuotraukoje susilieja judantys objektai :/. Realiausiais šios problemos sprendimo būdas – fotografuojant ilgu išlaikymu, judėti kartu su fotografuojamu objektu jo judėjimo kryptimi. Taip fotografuodami tikrai pajausit ką reiškia fotografo darbas.. Panašiu metodu fotografuojama naktiniuose klubuose, naudojamas šiek tiek ilgesnis išlaikymas, fotografuojant tiesiog judama kartu su fotografuojamu objektu, tokiu būdu nuotraukoje fotografuojamas asmuo yra gana gerai sufokusuotas, o fone esantys objektai ar ryškios šviesos atrodo susiliejusios. Diafragma – skylė per kurią patenka šviesa, kuo didesnė tuo geriau 🙂 diafragma žymima F raide ir skaičiuku prie jo. Kuo skaičiukas mažesnis, tuo plačiau praverta diafragma ir tuo daugiau šviesos patenka į fotoaparatą. Lyg...
HDR fotografija ir objektyvo filtrai

HDR fotografija ir objektyvo filtrai

Graži fotografija – dažno fotografo siekiamybė. Dėl to perkami fotoaparatai, jų priedai, dėl to praleidžiama daug laiko koreguojant fotografijas. kadangi pats orientuojuosi į peizažų fotografiją, tai šiame straipsnelyje aptarsiu pagrindinius peizažo fotografijos principus, apie kompoziciją kol kas nerašysiu, rašysiu tik apie 2 pagrindinius peizažo fotografijai svarbius kriterijus. Tai HDR fotografija ir fotografavimui skirti filtrai, kokia jų sąsaja tarpusavyje ir kam skirti fotografijos filtrai. Iš dalies tai du skirtingi dalykai, HDR, arba didelis dinaminis diapazonas (išvertus iš anglų kalbos, high dynamic range), sąvoka nusakanti nuotraukos detalumą. Na kad būtų galima įsivaizduoti štai pavyzdys.     Dažniausiai taip nutinka, kai fotografuojama kontrastingo apšvietimo sąlygomis – šviečiant ryškiai saulei, vidurdienį, fotografuojant miške pro medžius krentančią šviesą ir panašiai, trumpai tariant, kai viename kadre siekiama išgauti ir labai tamsius plotus ir labai šviesius plotus. Skirtingi fotoaparatai, skirtingai reguoja į tokį kontrastą – jie turi skirtingą dinaminį depazoną, brangesni fotoaparatai tokiose sąlygose tvarkosi geriau – pigesni prasčiau. Bet juk galima koreguoti photoshope, ar naudojant kitą koregavimo programą? – Taip, tačiau ne visuomet pavyksta iš tų plotų išgauti pakankamai informacijos. Visiškai baltas plotas, arba visiškai juodas plotas nuotraukoje, trumpai tariant yra plotas, kuris neturi jokios informacijos – nesvarbu kiek jūs tamsinsite pateiktoje nuotraukoje esančią “baltą dėmę” esančią viršutiniame dešiniame kampe, ji vis vien bus balta dėmė, tik šiek tiek keisis jos atspalvis, mes ten nematysi, nei dangaus, nei medžių viršūnių, nes paprasčiausiai per didelis patekusios į sensorių šviesos kiekis, tas detales iš to ploto užgožė. Mums reikia kontrastingų vietų, kurios galėtų fotografijoje išskirti formas, ar spalvas, pagal kurias mūsų akis ir smegenys suvoks, jog ten yra kažkoks objektas – pvz medžio šaka, ar debesis. Jeigu kontrastai labai ryškūs – detalių...
Pigūs, bet geri – seni mechaniniai objektyvai.

Pigūs, bet geri – seni mechaniniai objektyvai.

Turite veidrodinį, ar sisteminį fotoaparatą, jums patinka eksperimentuoti ir mokytis fotografavimo subtilybių? Jūsų nebetenkina turimas “kit” objektyvas, tačiau jūsų biudžetas ribotas ir jūs vis neapsisprendžiate į kurią “pusę” norėtumėte investuoti? Yra puikus sprendimas kaip tik jums – seni rankinio fokusavimo objektyvai. Pagrindiniai šiuo metu “ant bangos” esantys objektyvai yra seni Helios objektyvai, randami ant Zenit juostinių fotoaparatų. Šie objektyvai mūsų rinkoje karaliauja – kaip ir seniau karaliavo Zenit fotoaparatai. Standartiškai, Zenit fotoaparatai turėdavo Helios 44m objektyvą. Tai yra 58mm 2f objektyvas – uždėjus jį ant vidutinės klasės veidrodinio ar sisteminio fotoaparato gauname gana šviesų portretinį objektyvą. Šiuo metu Helios 44 objektyvų kainos svyruoja nuo maždaug 20 iki 50eu – pigiau grybo!. Norint šį objektyvą uždėti ant jūsų fotoaparato, jums prireiks M42 skersmens perėjimo žiedo, jis kainuoja dar 10 – 20eu. Taigi, kuo tas Helios toks išskirtinis, visų pirma jis yra šviesus ir su juo išeina gana puikūs portretai. Taip pat šis objektyvas aštrus kadro centre, na ir žinoma, jo išskirtinis bruožas – nuotraukos kraštuose esantys šviesos šaltiniai yra suliejami ir kartu “susukami” aplink kadro centrą. ^ioje nuotraukoje galima matyti, kad nuotraukos šonuose esančios snaigės suliejamos į elipsės formą turinčius apskritimus, kurie sukasi aplink nuotraukos centrą. Tai vienas iš keletos objektyvų, kurie sukuria tokį efektą. Be Helios yra ir dauguma kitų, tačiau Lietuvoje jie mažiau aptinkami, Takumar, Pentax, Carl zeiss ir kiti. Kodėl verta investuoti į rankinio fokusavimo objektyvus? Visų pirma, dėl kainos ir kokybės santykio. Už 20-50eu sumą, galima nupirkti aštrų, šviesų ir savo charakteristikom išskirtiną objektyvą, kuris šviesiam canon 50mm 1,8f nusileis pagrinde tik tuo, kad neturi automatinio fokusavimo. Antra – senus rankinio fokusavimo objektyvus galima pritaikyti macro...