adminLie 22, 2021Patarimai
Fokusavimas – tai ryškumo zonos nustatymas pasirinktame atstume. Fokusavimas gali būti automatinis arba rankinis. Norint sufokusuoti objektą rankiniu būdu (angl manual focus) reikia sukioti žiedą esantį ant objektyvo. Sukiojant žiedą objektyve yra stumdomi lęšiai ir tokiu būdu yra keičiamas atstumas nuo fotoaparato iki ryškumo zonos. Rankinis fokusavimas yra naudojamas nejudantiems objektams ir dažniausiai tik specifinėse fotografijos srityse (tokiose kaip makro fotografija) dėl to, nes tinkamai sufokusuoti yra labai sudėtinga, tačiau labai tikslu. Fotografuojant portretus, renginius, sportą ar kitą žanrą, kuriame yra daug judančių objektų nerekomenduojame naudoti rankinio fokusavimo. Automatinės fokusavimo sistemos fotoaparatuose yra gana tikslios, patikimos ir labai patogios naudoti. Fokusuojant automatiniu būdu jūs galite pasirinkti fokusavimo režimą (apie fokusavimo režimus gali rasti čia: https://www.facebook.com/…/a.220453195…/2758313854387576) ir pasirinkti fokusavimo taškus: vieno taško, kelių taškų, taškų grupės arba automatinį srities. Kiekviena jų yra tinkamas naudoti, tačiau vieno ar kelių taškų fokusavimą fotografas gali valdyti pats, o visiškai automatiniai režimai gali nesukurti norimo rezultato. Jeigu sufokusavus norite pakeisti kompoziciją, tai galima padaryti naudojant fokuso užraktą: iki pusės nuspaudus užrakto mygtuką arba priekyje fotoaparato paspaudę mygtuką fokusavimo užrakto mygtuką (Canon sistemoje – “AF-ON”, Nikon sistemoje – “AF-L”)...
adminLie 19, 2021Patarimai
✔️ Fotografuojant labai mažus objektus susiduriame su situacija, kai norime dar artimesnio ir detalesnio kadro, todėl su fotoaparatu einame vis arčiau ir arčiau objekto, o tada mūsų fotoaparatas atsisako fokusuoti… 🤏 Norint nufotografuoti labai mažus objektus iš labai arti reikia naudoti “Macro/micro” objektyvus, kurie specialiai sukurti tam, jog gebėtų fotografuoti palaikant labai trumpą atstumą tarp objekto ir fotoaparato matricos. 🧍♀️ “Macro/micro” objektyvai dažnai naudojami ne tik fotografuojant labai mažus objektus. Kai kurie fotografai naudoja juos ir fotografuoti portretams dėl jų aštrumo, detalumo ir fono išliejimo. 💸 Nesunku pastebėti, jog dėl užrašo “macro” arba “micro” ant objektyvo, jo kaina išauga maždaug dvigubai. Nenorime pasakyti, jog jie neverti tokių kainų, tačiau yra ir kitų alternatyvų. Makro fotografijai galima naudoti ir specialius priedus, kurie leis gauti tokį patį arba labai panašų rezultatą: ▪️Makro adapteris (angl. Macro ring) – dedasi ant bet kokio (to pačio gamintojo) objektyvo. ▪️Makro filtras (angl. Macro filter) – dedasi ant objektyvo kaip, bet kuris kitas filtras. Svarbu atkreipti dėmesį, jog jūsų objektyvo ir filtro diametrai sutaptų. ▪️Atvirkštinis adapteris (angl. Reverse ring) – adapteris dedasi ant fotoaparato ir objektyvas uždedamas atvirkščiai nei yra dedamas įprastai. ❗️Be išvardintų fototechnikos priedų makro fotografijai yra begalės savadarbių prietaisų, kurių pagalba taip pat galima gauti norimą rezultatą. Tačiau verta paminėti, jog naudojant tam tikrus fototechnikos priedus dažnu atveju jie gali neturėti automatinio fokusavimo, stabilizacijos, gali būti nepatogūs, nepatvarūs ar ne tokie “aštrūs”. 👉 Nuotraukoje atliktas eksperimentas naudojant teleobjektyvą ir makro objektyvą. Pavaizduotas mažiausias fokusavimo atstumas nuo objekto iki fotoaparato...
adminLie 7, 2021Patarimai
Norint redaguoti kiekvieną spalvą atskirai naudojant Lightroom pasirinkite HSL (Hue – Saturation – Luminance)/Color redagavimo paletę (kitose redagavimo programose taip pat galite rasti šiuos parametrus, gali nežymiai skirtis jų pavadinimas). Panelėje yra pateikiamos pagrindinės spektro spalvos (raudona, oranžinė, geltona, žalia, žaliai mėlyna, mėlyna, violetinė ir purpurinė), tačiau panelės viršutiniame kairiajame kampe spustelėjus šviesiai pilką tašką, galima užvedus pelę ant nuotraukos pasirinkti norimą spalvą ir jos parametrus koreguoti slinkdami pelę aukštyn arba žemyn. Šioje paletėje galite redaguoti tris pagrindinius spalvos parametrus: Atspalvis (angl. Hue) – pakeičia pasirinktos spalvos atspalvį. Naudojant šį slankiklį galima nežymiai pakeisti pasirinktos spalvos atspalvį į šalimais esančią spalvą spektre. Pavyzdžiui žaliems medžių lapams pritaikyti gelsvą (šiltą) arba atvirkščiai – melsvą (šaltą) atspalvį. Keisdami portretų atspalvius ypatingai būkite atsargūs su raudona, oranžine bei geltona spalvomis – tai pagrindinės spalvos, kurios yra mūsų odoje, todėl jas rekomenduojame keisti tik labai nežymiai. Sodrumas (angl. Saturation) – padidina arba sumažina spalvos intensyvumą. Naudojant šį slankiklį pasirinktą spalvą galima prislopinti iki visiško jos nebūvimo (pilkos) arba paryškinti ją suteikiant daugiau sodrumo. Intensyvios spalvos gali pritraukti žiūrovo akį tačiau tuo nereikėtų piknaudžiauti, nes nuo jų greitai pavargstama. Skaistumas (angl. Luminance) – šviesina arba tamsina pasirinktą spalvą. Naudojant šį slankiklį galima redaguoti pasirinktos spalvos šviesumą. Naudojant šiuos tris spalvų parametrus galima patobulinti savo nuotraukas pasirenkant joms tinkamesnius atspalvius, jų šviesumą bei sodrumą. Tačiau reikia nepamiršti, jog naudojant bet kokį nuotraukos redagavimo slankiklį labai greitai galima “perspausti” nuotrauką ir tokiu būdu ją sugadinti. Redaguojant spalvas tai ypatingai pavojinga, todėl rekomenduojame nerizikuoti ir nesirinkti kraštutinių reikšmių....
adminLie 2, 2021Patarimai
Viena iš techniškai tvarkingos nuotraukos bruožų yra – ryškumas, aštrumas, detalumas. Šiam tikslui pasiekti reikia pasirinkti tinkamus ekspozicijos nustatymus. Vienas iš jų yra F skaičius, kuris nurodo kaip plačiai yra atsiverus diafragma. Norint gauti maksimaliai aštrias, ryškias ir detalias nuotraukas nerekomenduojame naudoti diafragmos ekstremumų (t. y. Plačiausiai arba siauriausiai atvertos diafragmos). Kodėl? Dėl to, nes prie uždarų diafragmų įvykstą šviesos bangų difrakcija… Kiekvieno objektyvo aštrumas yra skirtingas dėl jų lęšių struktūros (fotoaparatas ir jo matricos dydis aštrumui taip pat turi šiokią tokią įtaką). Dažniausiai (ne visada, yra išimčių) objektyvas aštriausias yra + 2 padalos nuo maksimaliai atvertos diafragmos. T. y. Jeigu objektyvo diafragma plačiausiai gali atsiverti iki F/1.4, tai objektyvas aštriausias bus ties F/2.8, jeigu plačiausia objektyvo diafragma yra F/4, tai tikėtina, jog jis aštriausias bus ties F/8. TAČIAU taip yra tik dažnu atveju ir kiekvienas objektyvas yra unikalus ir gali turėti savo unikalų ryškiausią tašką (angl. Lens sweet spot). Taip pat visi nuotraukoje esantys taškai gali būti ne vienodai detalūs. Centre esantys objektai yra detaliausi, šonuose – labiau išsilieję. Keičiant diafragmą centre esantys objektai gali prarast aštrumą, šone esantys objektai gali pradėti aštrėti, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno objektyvo individualiai. Nepamirškite, jog keliant F skaičių kadras tamsėja, šviesą atpirkti galima keliais būdais: Jei fotografuojamas objektas nejuda ir fotoaparatas stabiliai pastatytas – didiname išlaikymą; Jei objektas juda ir yra galimybė naudoti papildomą apšvietimą – naudojame blykstes; Jei objektas juda, nėra galimybės naudoti papildomą apšvietimą – keliame ISO;...
adminBir 28, 2021Patarimai
✔️ HDR (angl. High Dynamic Range) – fotografavimo technika, jungiant kelis skirtingų ekspozicijų kadrus į vieną. Dinaminis diapazonas paprastai kalbant yra skirtumas tarp šviesiausių ir tamsiausių jūsų kadro vietų. Kai kuriomis situacijomis fotografuojant kontrastas tarp šviesiausių ir tamsiausių vietų kadre yra toks didelis, jog šešėliams tinkama ekspozicija – peršviečia šviesias kadro vietas ir atvirkščiai. Taigi HDR naudojamas tuo atveju, kai jūsų fotoaparatas negali tvarkingai nufotografuoti nuotraukos vienoje ekspozicijoje. ⚙️ Vietoje vienos nuotraukos, HDR naudoja tris nuotraukas nufotografuotas skirtingomis ekspozicijomis: tamsesnė, normali ir šviesesnė. Vėliau šios nuotraukos yra automatiškai sujungiamos į vieną. (fotoaparate sujungta nuotrauka bus saugoma .jpg formatu, net jei ir fotografuojama raw) ❗️Naudojant HDR fotoaparatas turi stovėti stabiliai ir fotografuoti tik nejudančius objektus. 🤔 Deja, ne visuose fotoaparatuose galima rasti šią funkciją. Tačiau tai galima padaryti “rankiniu” būdu, kuris reikalaus daugiau laiko, tačiau gali suteikti žymiai geresnių rezultatų. Jums tereikia pasistatyti fotoaparatą ant trikojo (jog jungiant nuotraukos būtų toje pačioje pozicijoje) ir nufotografuoti tris (ar net daugiau!) nuotraukų: ▪️Naudojant skirtingas ekspozicijas keičiant ekspozicijos išlaikymą. ▪️Naudojant “bracketing” Vėliau šias nuotraukas sujunkite nuotraukų redagavimo programomis: ▪️Adobe Lightroom ➡️ pažymėti norimas nuotraukas ➡️ spausti dešinį pelės klavišą ➡️ Photo merge ➡️ HDR ➡️ OK ➡️ pasirinkti norimus nuotraukos nustatymus ▪️Adobe Photoshop ➡️ File ➡️ Automate ➡️ Merge to HDR pro ➡️ Browse ➡️ pasirinkti norimas nuotraukas ➡️ OK ➡️ pasirinkti norimus nuotraukos nustatymus 🖼 Fotografavimas keliomis ekspozicijomis ypatingai praverčia fotografuojant peizažus ar architektūrą, svarbu nepamiršti, jog norint gauti “vykusias” nuotraukas naudojant HDR metodą fotoaparatas turi stovėti stabiliai ir fotografuoti galima tik nejudančius objektus. ©️ Už nuostabias nuotraukas iš pajūrio dėkojame mūsų lektoriui Artiom Ištuganov 📸 ...
adminBir 15, 2021Patarimai
Tikriausiai brangiausia dalis fotografui jo fotoaparate yra kortelė su nuotraukomis, o didžiausias košmaras – jos neveikimas. Kaip prižiūrėti kortelę, jog nenutiktų blogiausia? Kiekviena kortelė gali nusidėvėti ir nustoti veikti, todėl korteles būtina prižiūrėti ir keisti kai baigiasi jų “galiojimo laikas” (pastarasis priklauso nuo kortelės naudojimo dažnumo, gamintojo ir patvarumo). Taip pat ištrynus iš kortelės duomenis – lieka nematomų šiušlyčių, kurie gali sujaukti sklandų kortelės darbą, todėl patartina korteles formatuoti (formatuojant nuotraukos ir visa visa informacija išsitrina, todėl įsitikinkite, jog nuotraukos saugiai perkeltos į jūsų talpyklą). Formatuoti kortelę galite fotoaparate susiradę meniu skiltį “format card” arba kompiuteryje, paspaudus dešinį pelės klavišą ir radę punktą “formatuoti”. Kaip išsirinkti kortelę? Visų pirma kortelę reikėtų rinktis pagal tai kokią priima Jūsų kamera. Dažniausiai naudojamos SD (Secure Digital) kortelės, kurios gali būti: SDSC, SDHC, SDXC, SDUC (priklausomai nuo talpos). Kiti galimi kortelių formatai, kurios dedasi ne į visus fotoaparatus, tačiau dažnu atveju yra greitesnės bei patvaresnės: CompactFlash (CF, CFast), CFexpress, XQD Kortelės greitis nurodo kaip greitai kortelė sąveikauja su įrenginiu (fotoaparatu, kompiuteriu). Kartais ant kortelės yra nurodyti du greičiai, prie kurių yra raidės: R (reading) ir W (writing). R – skaitymo greitis, nurodo kokiu greičiu iš kortelės yra nuskaitoma informacija, W – rašymo greitis, nurodo kokiu greičiu į kortelę yra įrašinėjama informacija, pvz.: fotografuojant (šis greitis priklauso taip pat nuo jūsų fotoaparato. Jeigu fotoaparatas greitas ir kortelė lėta, pastaroji nespės įrašinėti)....
