fbpx

FOTOGRAFIJOS SEMINARAI

SEMINARŲ KALENDORIUS


Ryškiausi objektyvo parametrai

Ryškiausi objektyvo parametrai

 Viena iš techniškai tvarkingos nuotraukos bruožų yra – ryškumas, aštrumas, detalumas.  Šiam tikslui pasiekti reikia pasirinkti tinkamus ekspozicijos nustatymus. Vienas iš jų yra F skaičius, kuris nurodo kaip plačiai yra atsiverus diafragma. Norint gauti maksimaliai aštrias, ryškias ir detalias nuotraukas nerekomenduojame naudoti diafragmos ekstremumų (t. y. Plačiausiai arba siauriausiai atvertos diafragmos). Kodėl? Dėl to, nes prie uždarų diafragmų įvykstą šviesos bangų difrakcija…   Kiekvieno objektyvo aštrumas yra skirtingas dėl jų lęšių struktūros (fotoaparatas ir jo matricos dydis aštrumui taip pat turi šiokią tokią įtaką). Dažniausiai (ne visada, yra išimčių) objektyvas aštriausias yra + 2 padalos nuo maksimaliai atvertos diafragmos. T. y. Jeigu objektyvo diafragma plačiausiai gali atsiverti iki F/1.4, tai objektyvas aštriausias bus ties F/2.8, jeigu plačiausia objektyvo diafragma yra F/4, tai tikėtina, jog jis aštriausias bus ties F/8. TAČIAU taip yra tik dažnu atveju ir kiekvienas objektyvas yra unikalus ir gali turėti savo unikalų ryškiausią tašką (angl. Lens sweet spot). Taip pat visi nuotraukoje esantys taškai gali būti ne vienodai detalūs. Centre esantys objektai yra detaliausi, šonuose – labiau išsilieję. Keičiant diafragmą centre esantys objektai gali prarast aštrumą, šone esantys objektai gali pradėti aštrėti, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno objektyvo individualiai.  Nepamirškite, jog keliant F skaičių kadras tamsėja, šviesą atpirkti galima keliais būdais:  Jei fotografuojamas objektas nejuda ir fotoaparatas stabiliai pastatytas – didiname išlaikymą;  Jei objektas juda ir yra galimybė naudoti papildomą apšvietimą – naudojame blykstes;  Jei objektas juda, nėra galimybės naudoti papildomą apšvietimą – keliame ISO;...
HDR (angl. High Dynamic Range)

HDR (angl. High Dynamic Range)

✔️ HDR (angl. High Dynamic Range) – fotografavimo technika, jungiant kelis skirtingų ekspozicijų kadrus į vieną. Dinaminis diapazonas paprastai kalbant yra skirtumas tarp šviesiausių ir tamsiausių jūsų kadro vietų. Kai kuriomis situacijomis fotografuojant kontrastas tarp šviesiausių ir tamsiausių vietų kadre yra toks didelis, jog šešėliams tinkama ekspozicija – peršviečia šviesias kadro vietas ir atvirkščiai. Taigi HDR naudojamas tuo atveju, kai jūsų fotoaparatas negali tvarkingai nufotografuoti nuotraukos vienoje ekspozicijoje. ⚙️ Vietoje vienos nuotraukos, HDR naudoja tris nuotraukas nufotografuotas skirtingomis ekspozicijomis: tamsesnė, normali ir šviesesnė. Vėliau šios nuotraukos yra automatiškai sujungiamos į vieną. (fotoaparate sujungta nuotrauka bus saugoma .jpg formatu, net jei ir fotografuojama raw)   ❗️Naudojant HDR fotoaparatas turi stovėti stabiliai ir fotografuoti tik nejudančius objektus. 🤔 Deja, ne visuose fotoaparatuose galima rasti šią funkciją. Tačiau tai galima padaryti “rankiniu” būdu, kuris reikalaus daugiau laiko, tačiau gali suteikti žymiai geresnių rezultatų. Jums tereikia pasistatyti fotoaparatą ant trikojo (jog jungiant nuotraukos būtų toje pačioje pozicijoje) ir nufotografuoti tris (ar net daugiau!) nuotraukų: ▪️Naudojant skirtingas ekspozicijas keičiant ekspozicijos išlaikymą. ▪️Naudojant “bracketing”   Vėliau šias nuotraukas sujunkite nuotraukų redagavimo programomis: ▪️Adobe Lightroom ➡️ pažymėti norimas nuotraukas ➡️ spausti dešinį pelės klavišą ➡️ Photo merge ➡️ HDR ➡️ OK ➡️ pasirinkti norimus nuotraukos nustatymus ▪️Adobe Photoshop ➡️ File ➡️ Automate ➡️ Merge to HDR pro ➡️ Browse ➡️ pasirinkti norimas nuotraukas ➡️ OK ➡️ pasirinkti norimus nuotraukos nustatymus   🖼 Fotografavimas keliomis ekspozicijomis ypatingai praverčia fotografuojant peizažus ar architektūrą, svarbu nepamiršti, jog norint gauti “vykusias” nuotraukas naudojant HDR metodą fotoaparatas turi stovėti stabiliai ir fotografuoti galima tik nejudančius objektus.   ©️ Už nuostabias nuotraukas iš pajūrio dėkojame mūsų lektoriui Artiom Ištuganov 📸  ...
Atminties kortelė

Atminties kortelė

 Tikriausiai brangiausia dalis fotografui jo fotoaparate yra kortelė su nuotraukomis, o didžiausias košmaras – jos neveikimas.  Kaip prižiūrėti kortelę, jog nenutiktų blogiausia? Kiekviena kortelė gali nusidėvėti ir nustoti veikti, todėl korteles būtina prižiūrėti ir keisti kai baigiasi jų “galiojimo laikas” (pastarasis priklauso nuo kortelės naudojimo dažnumo, gamintojo ir patvarumo). Taip pat ištrynus iš kortelės duomenis – lieka nematomų šiušlyčių, kurie gali sujaukti sklandų kortelės darbą, todėl patartina korteles formatuoti (formatuojant nuotraukos ir visa visa informacija išsitrina, todėl įsitikinkite, jog nuotraukos saugiai perkeltos į jūsų talpyklą).  Formatuoti kortelę galite fotoaparate susiradę meniu skiltį “format card” arba kompiuteryje, paspaudus dešinį pelės klavišą ir radę punktą “formatuoti”.  Kaip išsirinkti kortelę? Visų pirma kortelę reikėtų rinktis pagal tai kokią priima Jūsų kamera. Dažniausiai naudojamos SD (Secure Digital) kortelės, kurios gali būti: SDSC, SDHC, SDXC, SDUC (priklausomai nuo talpos). Kiti galimi kortelių formatai, kurios dedasi ne į visus fotoaparatus, tačiau dažnu atveju yra greitesnės bei patvaresnės: CompactFlash (CF, CFast), CFexpress, XQD  Kortelės greitis nurodo kaip greitai kortelė sąveikauja su įrenginiu (fotoaparatu, kompiuteriu). Kartais ant kortelės yra nurodyti du greičiai, prie kurių yra raidės: R (reading) ir W (writing). R – skaitymo greitis, nurodo kokiu greičiu iš kortelės yra nuskaitoma informacija, W – rašymo greitis, nurodo kokiu greičiu į kortelę yra įrašinėjama informacija, pvz.: fotografuojant (šis greitis priklauso taip pat nuo jūsų fotoaparato. Jeigu fotoaparatas greitas ir kortelė lėta, pastaroji nespės įrašinėti)....

Puikūs foto kursai, nuostabūs ir šilti dėstytojai, kurie buvo ne tik lektoriai, bet galima drąsiai pasakyti, kad draugai.
Tai nuostabių žmonių komanda, su didele patirtimi, o svarbiausia duodantys ne tik žinių, bet ir motyvacijos atlikti viską teisingai ir atrasti nuostabų fotografijos pasaulį.
Jūs nerealūs!

– Elvinas Pelakauskas

Be galo dėkoju visam kolektyvui už suteiktas naudingas žinias bei dar naudingesnę praktiką! Tos 7 savaitės prabėgo labai greit, tačiau užmotyvavo ir įkvėpė dar ilgam laikui. Ačiū!

– Greta Domeikaitė

Ne vien foto įgūdžių tobulinimo bei praktikos, bet ir kupini įsimintinų nuotykių kursai. Su fotokursais keliavau traukiniu, kuriame sužinojau įvairių portretinės fotografijos paslapčių ir turėjau galimybę išgirsti tikrų profesionalų nuomonę ir pastabas apie mano pačios darytas fotografijas. Idėja ir jos išpildymas liux- diena prabėgo akimirksniu

– Andrėja Šlekytė

Tai buvo vieną naktį šovusi mintis ir po poros dienų aš jau sėdėjau fotokursuose! Pirmūnė nebuvau, bet sužinojau kalnus naujų dalykų, ir dar daug daugiau noriu sužinoti! Čia ne tokie kurseliai, kur pasakys kokios puikios jūsų nuotraukėlės ir įteiks popierėlį, valio jūs fotografas! Oi ne. Daug kritikos ir dar daugiau patarimų, bet aš nesiskundžiu, tai yra labai gerai, skatina dirbti dar ir dar ir dar, ir leidžia suvokti, kad ties sertifikatu tu nesitransformavai į superfotografą, esi tik kažkur ties pažengusiu mėgėju ir po serijos paskaitų tikrų tikriausiai degi noru nerti gilyn! Ačiū mokytojai, ačiū su manimi žengę kartu pradedantieji, buvo verta.

– Giedrė Bružienė

Šie kursai yra puiki galimybė tobulėti ir šauniai praleisti laiką. Jie man suteikė daug galimybių atskleisti save, atskleidė daug fotopaslapčių, o pranešejai tikrai šilti ir faini žmonės! Ačiū už puikų laiką!

– Martynas Stankaitis

 

Skubu ir aš prisidėti prie padėkų – Jūs tikrai nerealūs! Atėjau su dideliais lūkesčiais, o išėjau su dideliais tikslais ir stipria motyvacija mėgautis tuo,ką darau:) Rekomenduoju visiems ieškantiems išsamaus kurso fotografijos srity. Čia neišsemiamas informacijos, idėjų šaltinis, kuris tikrai manau nesibaigia ties paskutine paskaita!:) Ačiū už suburtą kolektyvą ir galimybę visiems komunikuoti bendroje erdvėje, už visus patarimus ir komentarus, ir nerealius bendraminčius !!! Ačiū, Inga, Gyti, Tadai, Tomai, Pauliau!

– Giedrė Dadurkienė

ŽMONĖS JAU DALYVAVO MŪSŲ KURSUOSE !